Naujienos

2018.04.30

7 klausimai šiltinimo specialistui – ką žinoti prieš ruošiantis šiltinimui?

1. Ar šiltinimas yra brangus?

Šiltinimas yra ne toks brangus, kaip dauguma žmonių galvoja. Daugeliu atvejų jūs susigrąžinsite tai, ką išleisite šiltinimui, vien tik apšiltinus perdangą - jau per du metus sumažinsite energijos sąnaudas. Kuo didesnė bus šiluminė varža, tuo labiau sumažės šilumos nuostoliai. Tinkamai atlikti šiltinimo darbai  – geriausia ir efektyviausia priemonė sutaupyti lėšas, skiriamas namo šildymui.

2. Kokį šiltinimo sluoksnio storį pasirinkti?

Norminiuose dokumentuose yra nurodoma, koks reikalingas šiluminės energijos kiekis pastatų šildymui, atsižvelgiant į vietovės klimato sąlygas ir gyventojų poreikius. Tačiau neturi būti didesnis nei reikiamas, turi atitikti higienos normų pastatams bei pastato patalpų paskirties reikalavimus. Įstatymuose yra nustatyti reikalavimai sienų šiluminei varžai, nes didelė dalis šildymui naudojamos energijos prarandama per pastato atitvaras. Remiantis šiais reikalavimais parenkamas šiltinimo sluoksnio storis.

Nuo 2016 metų sienų šiluminė varža turi būti 0,12 m2K/W, bei stogo 0,10 m2K/W, o jau nuo 2018 metų sienų 0,11 m2K/W, bei stogo 0,09 m2K/W, kad tenkintų Europos Sąjungos šalims keliamus reikalavimus naujų pastatų ir jų dalių statybai. Skirtingos šiltinimo medžiagos turi skirtingą šilumos laidumo koeficientą (λ). Kuo mažesnis šilumos laidumo koeficientas, tuo pati šiltinimo medžiaga efektyvesnė, geresnės izoliacinės savybės. Tokios šiltinimo medžiagos šiltinimo sluoksnio reikės mažesnio.

Tarkim, A+ energinės klasės pastatams sienas šiltinti reikėtų uždarų porų poliuretanu (λ=0,021) apie 23,1 cm storiu, o jau mineraline vata (λ=0,039) sienas šiltinti reikėtų 42,9 cm storiu. 

3. Kas svarbiau sandarumas ar šiluminė varža?

Namas turi būti sandarus, kad šiluma „nepabėgtų“ iš namų. Šilto oro tankis mažesnis, todėl kildamas „išbėga“ iš patalpų pro nesandarumus, o tuo tarpu šaltas oras užpildo jo paliktą erdvę. Pasiekti kuo geresnį sandarumą, reikia idealiai sujungti bei priklijuoti vėjo ir garo plėveles, kad nebūtų plyšių sandūrose. Taip pat užsandarinti langus ir durų montavimo siūles, izoliuoti sienų, grindų, įvairių konstrukcijų sandūras, užsandarinti vamzdžių ir kabelių įvadus, aplink rozetes ir jungiklius. Pas mus galite rasti, kokybiškų ISOCELL ar SIGA, sandarinimo juostų. Suteikus puikų sandarumą, bus sumažinti šilumos nuostoliai.

Kuo pastato atitvarų šiluminė varža geresnė, tuo ilgiau išsilaiko šiluma. Šiluminės varžos efektyvumas priklauso nuo medžiagos šilumos laidumo koeficiento (λ) bei šiltinamo sluoksnio storio. Kuo šilumos laidumo koeficientas mažesnis, tuo geresnės izoliacinės medžiagos savybės. Tokiu atveju reikės mažesnio šiltinimo sluoksnio. Žinoma, svarbu pačios medžiagos sandarumas bei jos pritvirtinimas, šiuo metu viena sandariausių šiltinimo medžiagų yra poliuretano putos, jos puikiai prikimba prie įvairių paviršių.

Išvada, negalima išskirti kažkurio vieno esminio faktoriaus, svarbu tiek namo sandarumas, tiek efektyvus šiltinimo sluoksnis, siekiant šiltų namų ir mažesnių išlaidų šildymui.

4. Kokios pagrindinės namo vietos (konstrukcijos) turi būti apšiltintos?

Pradėti rekomenduojama nuo perdangos apšiltinimo, nes beveik pusė šilumos energijos iškeliauja per perdangą. Jei palėpė yra negyvenama ir nešildoma, svarbiausia šiltinti perdangą, esančią virš kambario. Jei palėpė yra šildoma, svarbu apšiltinti stogą.

Kai apšiltintas stogas ar perdanga, šiltas oras kaupiasi name ir sukuria slėgį į kitas konstrukcijas bei bando „išeiti“ pro plyšius. Toliau svarbu patikrinti ar name yra oro tarpas, jei yra, patariama jį izoliuoti. Apšiltinus oro tarpą galima atlikti kitus šiltinimo darbus. Jei sienos, langai, durys pakankamai sandarūs ir apšiltinti, galima sutaupyti iki 30 procentų šildymo išlaidų.

Sekantis žingsnis pamatai ir grindys. Norint prarasti kuo mažiau šilumos, rekomenduojama apšiltinti grindis ir pamatus. Gan sudėtinga renovuoti grindis ar pamatus, nes tokiu atveju grindis reikėtų išardyti apšiltinimui. Jei grindų danga gerai išsilaikiusi galima šiltinti elastingomis medžiagomis, kaip termoputa (aminoplasto puta), išgręžiant skyles. Pamatų šiltinimui reikėtų atkasti gruntą.

5. Kokia suteikiama garantija darbams ir medžiagoms?

Kiekviena šiltinimo įmonė privalo suteikti garantiją remiantis Lietuvos Respublikos įstatymais. Lietuvos Respublikos statybos įstatyme, 41 straipsnyje yra numatyta statinio projektuotojo, statinio projekto ekspertizės rangovo, rangovo, statytojo (užsakovo), statinio statybos techninio prižiūrėtojo ir nekilnojamojo turto vystytojo prievolės per garantinį terminą, o garantiniai terminai numatyti Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, 6.698 straipsnyje: „Rangovas, projektuotojas, statinio projekto ekspertizės rangovas ar statybos techninis prižiūrėtojas atsako už objekto sugriuvimą ar defektus, jeigu objektas sugriuvo ar defektai buvo nustatyti per:

1) penkerius metus;

2) dešimt metų – esant paslėptų statinio elementų (konstrukcijų, vamzdynų ir kt.);

3) dvidešimt metų – esant tyčia paslėptų defektų.

Šio straipsnio 1 dalyje nustatyti terminai pradedami skaičiuoti nuo visų rangovo atliktų statybos darbų rezultatų perdavimo užsakovui dienos (kai statyba vyko rangos būdu) arba nuo statybos užbaigimo dienos (kai statyba vyko ūkio arba mišriu būdu).“

6. Aplinkos faktorių įtaka šiltinimo medžiagoms?

Įvairios šiltinimo medžiagos pasižymi skirtingomis savybėmis, todėl ir aplinkos faktoriai gali veikti skirtingai. Nors poliuretano putos pasižymi geromis hidroizoliacinėmis savybėmis, tačiau šios savybės didėja, didėjant tankiui, o esant dideliam šalčiui putų išsipūtimas lėtėja, todėl geriausia atlikti šiltinimo darbus iki + 10oС temperatūros. Atliekant šiltinimo darbus svarbu, kad šiltinamas paviršius būtų sausas, kitaip gali suprastėti sukibimas su paviršiumi. Atmosferos slėgis ar aukšta temperatūra neturi jokio poveikio poliuretano putoms. Žinoma, atliekant darbus iš vidaus, galima šiltinti ir prie žemesnės temperatūros.

Nei šaltis, nei karštis neturi jokios įtakos mineralinės vatos savybėms, tačiau reikia vengti lietaus ir sniego. Šiltinant reikia naudoti vėjo izoliaciją (laidžią vandens garams), kad nepatektų oro į mineralinę vatą ir mineralinės vatos sluoksnis išliktų vientisas.

Šiltinimas ekovata atliekamas dviem būdais. Sausu būdu šiltinama į karkasą už plėvelės, į ertmę pripučiama ekovatos, galima dirbti prie bet kokios oro temperatūros. Šlapiu būdu iš lauko šaltuoju periodu ar esant lietui šiltinti negalima. Šiuo būdu ekovata, sumaišyta su vandeniu ar klijais be formaldehidų, pučiama ant vertikalaus paviršiaus į karkasą. Šiltinimas šlapiuoju būdu atliekamas tik šiltuoju metų laiku, nes taip klijuojama ekovata turi išdžiūti, o išdžiūvusi tampa kaip plokštė, kurioje nėra siūlių.

7. Kokie pagrindiniai aspektai renkantis šiltinimo medžiagą?

Renkantis šiltinimo medžiagą reikia atsižvelgti į šiltinimo medžiagos laidumo koeficientą, atsparumą nusėdimui, atsparumą drėgmei bei chemikalams, atsparumą pelėsiui, taip pat atkreipti dėmesį į akustines bei ekologines savybes, degumo klasę.

Žinoma, būtina atsižvelgti į tai, kur bus šiltinama, ko siekiama šiltinimu, kokia pastato paskirtis ir kokios buvo naudotos medžiagos statyboms.

Pavyzdžiui, pastatas yra gamybinės ar sandėliavimo paskirties, tokiu atveju, reikia atkreipti dėmesį į galimą apkrovą, reikės tvirtesnės šiltinimo medžiagos. Gali susidaryti didesnė garų koncentracija bei būti daug garso ir triukšmo. Šiltinant gyvenamąsias patalpas, svarbu atkreipti dėmesį į medžiagos atsparumą drėgmei, degumo klasę, formaldehidų kiekį, koks privalomas šiltinamo sluoksnio storis.

Dažnai šiltinimo įmonių atstovai siūlo tik jų parduodamą šiltinimo medžiagą visoms konstrukcijoms, tačiau pastatą svarbu įvertinti objektyviai, atsižvelgti į esamą situaciją, pastato paskirtį, keliamus reikalavimus ir kitus faktorius, bei pasiūlyti tinkamą šiltinimo medžiagą